Begin typing your search above and press return to search. Press Esc to cancel.

Straipsniai


Interviu su Stig Severinsen, Kėpavimo sulaikymo Pasaulio čempionu (World record for breath holding)

Stig Severinsen

Šiandien mes pažvelgsime į kvėpavimo praktiką iš nekvėpavimo perspektyvos. Tai taip pat yra vienas iš kvėpavimo aspektų. Paliesime kvėpavimo sulaikymo naudą bendrai ir pakalbėsime apie jo įtaką potrauminiam stresui ir nerimui.

Dan Brule: Žmonės manęs klausia, kodėl reikia norėti sulaikyti kvėpavimą 22 min?

S.S: O kodėl ne? Tai darant, galima kitaip suvokti fizinį kūną, pažinti savas psichologinias ribas, save. Tai iššūkis sau pačiam. Pagal išsilavinimą esu biologas. Labai mėgstu gamtą, gyvūnus, jausti ryšį su visais gyvais organizmais. Taip pat turiu medicininį išsilavinimą ir tuo pačiu esu maištininkas, bandantis sulaužyti nusistovėjusias medicinines dogmas, pvz. tai, kad smegenys yra labai smarkiai pažeidžiamos, jei negauna deguonies 4-5 min. Pvz. vaikai atsigauna netgi po 30 min. deguonies negavimo, nes jų organizmas persitvarko į savęs išsaugojimo būseną. Kūnas pats susitvarko su situacija – krenta temperatūra, lėtėja medžiagų apykaita.

Dan Brule: Aš žinau, jog tu turi unikalų požiūrį į po-trauminį stresą ir nerimą. Taip pat kaip ir aš nemėgsti gydymo vaistais, kurių vartojimo pasekoje žmonės tampa zombiais (patys to nesuvokdami), atitrūkusiais nuo savo sielos. Tu mokai žmones medituoti po vandeniu, ar tai tiesa?

S.S.: Taip. Tai koncentracijos, atsipalaidavimo mišinys. Meditacija – tai būdas tapti labiau sąmoningu visame, ką tu darai. Meditacija po vandeniu – tai būdas pasiekti kitą sąmonės būseną.

Geriausias laikas praktikuoti kvėpavimo sulaikymą yra rytas, kai skrandis dar tuščias. Darant šią praktiką, aš leidžiu sau būti tėkmės būsenoje (flow). Šis terminas kilęs ir pozityviosios psichologijos. Tai reiškia, jog maksimaliai, visa esybe susitapatinu su tuo, ką darau ir laikas man nebeegzistuoja. Štai kodėl aš galiu būti nekvėpuodamas taip ilgai. Aš pereinu į kitą lygį, aukščiau intelektualios, mąstančios sąmonės. Ilgą laiką nekvėpuojant, po tam tikro laiko, organizme pradeda vykti neįprastos reakcijos.

Dan Brule: Kaip kvėpavimo sulaikymas padeda geriau save pažinti?

S.S.: Tu pradedi suvokti save ne tik kaip fizinį kūną ar protą, bet kaip kažką daugiau, įžengi į dvasinį lygmenį. Sulaikius kvėpavimą, stabdai savo refleksus. Mano nuomone, tai greičiausias iš būdų pažinti save, realizuoti save. Kada šią praktiką atlieku su skirtingais žmonėmis, tarp kurių yra Olimpiniai čempionai, kiti daug gyvenime pasiekę ar paprasti žmonės, tas neturi didelės reikšmės, nes visi patiria tą patį – nugali baimes, protą, susikoncentruoja ir nurimsta, pamiršta praeitį, nustoja galvoti apie ateitį. Man patinka ši praktika, nes ją darant negali simuliuoti ir apgaudinėti savęs. Tai labai moksliškas ir kartu dvasinis metodas, verčiantis visą žmogaus sistemą išeiti iš komforto zonos ir tokiu būdu verčiantis ją augti. Tai t.p. lavina intuiciją.

Dan Brule: Einant dvasingumo keliu mes išvalome kūną ir sąmonę, atpalaiduojame vidinius blokus. Todėl galime daug lengviau priimti ir jausti energiją, lavinti intuiciją.

Sulaikius kvėpavimą, išprovokuojama vidinė kova, į paviršių iškyla stiprūs išgyvenimai, žūtbūtiniai poreikiai, baimę sėjančios mintys ir jausmai. BET – jei sugebi, esant tokiai būsenai atsipalaiduoti, atsiduoti procesui, …tuomet, atsiradus stresui kasdienybėje, bus lengva su juo susidoroti.

S.S.: Tai labai įdomus požiūris į kvėpavimo sulaikymą. Dažniausiai į kvėpavimo sulaikymą žiūrima tik iš fiziologinės pusės. Smegenys, patirdamos stresą, suvartoja žymiai daugiau deguonies. Žmonės nepatiria labai daug malonių ir džiaugsmingų akimirkų vien dėl to, kad bijo to, kas jiems neįprasta.

Dan Brule: Tai tiesa, žmonės bėga nuo savęs, nuo galimybių. Yra vienintelis kelias augti ir tobulėti – būtina atsisukti į savo baimes, susidurti akis į akį su jomis. Ką tu darai tomis akimirkomis, kai pajunti paniką?

S.S.: Manau, jog mums reiktų grįžti prie klausimo – ko žmonės bijo ir kodėl, ir kaip mes galime jiems padėti? Reikia kalbėti apie tai, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos (nemedicininės). Visa šeima, draugai, visuomenė turi palaikyti tokį žmogaus sprendimą ir skatinti spręsti ne pasekmes, o problemų priežastis.

Dan Brule: Turime klausimą: Koks pratimas padėtų susidoroti su po-trauminiu stresu?

S.S.: Esminis dalykas, ką mes turime padaryti, tai tapti labiau sąmoningais – suvokti tai, kad mes esame kvėpuojantys organizmai. Per kvėpavimą esame susiję su visa gamta, augalai gamina mums deguonį. Kartu su gyvūnais esame deguonį naudojantys organizmai. Vien dėl to mes privalome rūpintis gamta. Kas yra kvėpavimas? TAI MŪSŲ ENERGIJA. Kaip kvėpuojame, taip ir jaučiamės. Išties nėra ko mokytis, reikia pradėti save jausti, save stebėti, stebėti savo kvėpavimo stilių, kaip jaučiasi kūnas, ar jis atsipalaidavęs, ar įsitempęs. Kai priprasite stebėti savo kvėpavimą, suvoksite kada esate ramūs, kada sunerimę.. Būkite čia ir dabar, nesusitapatinkite su jausmais, išgyvenimais, praeitimi, ateitimi, neanalizuokite. Fokusuokitės ties kvėpavimu, panirkite į jį. Tyrinėkite, kaip kvėpavimas juda, kuomet jūs sėdite ir nieko neveikiate, kuomet einate, bėgate. Sinchronizuokite kvėpavimą su savo judėjimo ritmu.

Siūlau įkvėpti per nosį, nes taip išvalomi nosies ir uoslės kanalai, o iškvėpti per burną – tuomet siunčiamas signalas smegenims apie tai, kad jūs esate atsipalaidavę. Kvėpuokite pilnai, giliai, švelniai ir su malonumu. Šitaip kvėpuojant siunčiate žinutę parasimpatinei nervų sistemai – esu saugioje, ramioje aplinkoje. Parasimpatinė nervų sistema susijusi su klajokliu nervu (lot.nervus vagus) Tai ilgiausias galvinis nervas, įnervuojantis širdį, plaučius, virškinimo sistemą, stuburą, dubens sritį (root chakra). Siūlau pratimą: Įkvėpkite per 4 s; trumpa pauzė 1-2 s ir iškvėpkite per 8s.

Jį darant, dingsta įtampa, raumenys atsipalaiduoja. Atsipalaidavimas glūdi iškvėpime.

Dan Brule: Jei į kvėpavimo procesą papildomai įjungsite dėkingumą ir malonumą, tai būtinai padės sumažinti gyvenimo dramų skaičių ir sumažės streso laipsnis. Yra tikslinga koncentruoti mintis į tai, kas yra gražu, pakylant virš skausmo ir baimės. Tai darydami, atsiribosite nuo negatyvo ir jis atkris (jūs jo nemaitinsite savo energija). Tiesiog nuspręskite leisti sau jaustis geriau!

S.S.: Aš tai vadinu nesusipratimu. Mes patys kūne sukuriame vienus ar kitus hormonus, kaip laimės arba streso. Ir kuo daugiau ir dažniau galvojame apie nelaimes, nepriteklių ir skausmą, tuo daugiau gaminame streso hormonų savo kūne. Stresas šiais laikas yra plačiai paplitusi „liga“. Tai tapo madinga, didžioji dauguma apie tai tik ir kalba. Streso sukūrimo mechanizmas slypi mūsų psichikoje. Gyvenimas yra įvairių istorijų pasakojimas. Galbūt jūs turėjote stiprių traumų gyvenime, bet tai praeitis. Mes negalime to pakeisti. Tačiau kokią ateitį norite kurti dabar?

Dan Brule: Pradėkite rašyti naują istoriją, kur jūs esate čempionas, nugalėtojas, lyderis, gydytojas.

S.S.: Prisiimkite atsakomybę už tai, ką turite dabar. Šiandiena yra tas metas, kai galima įtakoti ateitį. Tad kodėl reikia laukti rytdienos?

Aš esu skeptiškas tradicinės psichologijos atžvilgiu, tačiau pritariu pozityviai psichologijai, kuri koncentruojasi ties gerais dalykais mūsų sąmonėje. Kūrybinės proto galios gali būti naudojamos ir streso gydymui. Aš tai vadinu „skausmo kalnu“ (mountain of pain) Ir kai skausmas atrodo nepakeliamas, kai pasiekiamas jo pikas, visuomet ateina palengvėjimas. Skausmas išeina savaime. Bet prieš tai reikia pasiekti jo piką. Jei mes atsitrauksime tik pradėję jausti skausmą, jis nuolat sugrįš. Kodėl?

Atsitraukdami mes bėgame nuo skausmo, nepriimame jo, neįeiname į jį. Tokie procesai vyksta įvairiose gyvenimo srityse. Vis bandome išvengti nemalonių dalykų. Vengdami liekame nuolatiniame santykyje su jais.

Viskas susiję su mūsų mąstysena ir susiformavusiais įgūdžiais. Nereikėtų žiūrėti į skausmą kaip į bausmę. Keiskite požiūrį: priimkite jį su susidomėjimu, stebėkite jį – kokias spalvas jis turi, juokitės iš jo, padarykite tai žaidimu. Nors vieną kartą leidus tam nutikti, tapsite ženkliai psichologiškai stipresniais.

Žmonės dažnai manęs klausia, kaip galiu taip ilgai būti nekvėpuodamas. Bet gi aš tai dariau jau labai daug kartų. Žinau kas manęs laukia ir priimu iššūkį. Tačiau, būdamas procese, aš nesikoncentruoju tik į skausmą.

Dan Brule: Tavo metodą mes galime pritaikyti kiekvienos dienos praktikoje, esant bet kokiais sunkiai situacijai, konfliktuojant su vaikais ir t.t.

S.S.: Taip. Mano misija paskleisti žinią pasauliui apie tai, kad galime išsigydyti be vaistų, kurie darko mūsų kūną. Norint būti sėkmingu, reikia pradėti daryti mažus žingsnelius. Tai užtrunka, bet reikia nuo kažko pradėti. Pradėti galite nuo paprasčiausio kvėpavimo stebėjimo. 30 % energijos, kuri ateina su oru, mes tiesiog neįsisaviname, todėl išmokti tinkamai kvėpuoti yra labai svarbu. Labai svarbu tai kartoti kasdien. Tačiau, jei praleidote dieną, neplakite savęs, padarykite ilgesnę praktiką kitą dieną. Darykite tai autobuse pakeliui į darbą, daryktie tai darbe,visur. Nors ir 5 min tokio praktikavimo suteiks teigiamą efektą.

Paskutinis dalykas, kurį norėčiau pasakyti: į savo kasdienę praktiką įtraukite ir kvėpavimo sulaikymą, tai puikus būdas saviugdai stiprinti. Darykite tai nevalgę, tik nudubę, dar gulėdami lovoje, kada kvėpavimas turi vienodą ritmą su širdimi.

Dan Brule: Siūlau paskaityti S.S. knygą „Breathology“.

 

Vertimas Dovilės Balinskaitės, korektūra Loretos Ribokienės

 

 

Dan Brule  interviu su Binnie A. Dansby

Nėštumas

Binnie A. Dansby yra sąmoningo kvėpavimo ir pokyčių mokytoja. Ji padeda susidoroti su traumomis, kentėjimą ir skausmą paversdama ekstaze. Binnie daug dėmesio skiria nėštumui ir vaiko gimimui – priešgimdyvinei patirčiai ir gimdymo praktikoms.

Dan Brule: Pradėkime nuo vaikystės. Žmonės dažnai vaikystės traumas priima kaip savaime suprantamą dalyką…. Pirmuosius 2-3 savo gyvenimo metus vaikas yra hipnotinėje būsenoje – viską, ką jis pamato ir išgirsta yra tiesiogiai siunčiama į pasąmonę. Užaugus, kiekvienas žmogus jau veikia pagal visuomenės įdiegtas programas. Yra didžiulis atotrūkis tarp to, kaip mus išauklėjo visuomenė ir kas esame iš tikrųjų.

Binnie: Viskas prasideda nuo nėštumo. Vaikas, būdamas pilve, artimai jaučia savo mamą. Aš tikiu, jog mes pasirenkame tėvus pagal tai, ko atėjome išmokti šiame gyvenime ir toks yra mūsų tikslas. Nėštumo metu vaikas tarsi renka visas mamos mintis, jausmus, emocijas. Todėl gimimo metu mes jau atsinešame su savimi tas patirtis, jos mums tampa natūraliomis, mūsų kūnas jas atpažįsta.

Dan Brule: Vis daugiau turime įrodymų, jog vaikas gimdoje yra labai sąmoningas ir viską jaučia. Būtent ten pradeda formuotis mūsų pirmasis supratimas apie gyvenimą.

Binnie: Aš turiu du vaikus. Su pirmuoju gimdymas buvo siaubingas, tačiau antras gimdymas buvp ekstazinis. Orgazmas, patirtas jo metu, buvo sąmoningas. Aš daug studijavau ir praktikavau, gilinausi į gimdymo procesą ir jo reikšmę. Mano požiūrį ir mąstymą smarkiai pakeitė rebefingo sesija, kurią turėjau kartu su Leonardu Oru Niujorke. Nuo to ir prasidėjo mano kelionė. Apie ekstazinį gimdymą pradėjau pasakoti moterims. Neturėjau jokių mokslinių įrodymų, rėmiausi tik savo patirtimi.

Nuo mažų dienų vienokia ar kitokia forma esu susijusi su kūryba. Kūrybinį procesą galima apibūdinti taip: ateina idėja, mes ją priimame (galvojame, dirbame su tuo) ir galiausiai gauname rezultatą. Tačiau tai nėra vien tik idėja, konceptas ir rezultatas. Yra kažkas, kas vyksta tarp viso to.

Daugelio žmonių gyvenimai mūsų planetoje šiuo metu įstrigę perėjime (in transition) ir bijoma judėti į priekį, „išlysti iš gimdos“. Aš labai daug dirbu su perėjimo laikotarpiu. Gimdymo metu, kai energija sukyla, ji yra labai karšta ir stipri. Ir tuo metu mes nežinome, kas vyksta ir kas bus. Bet viskas, ką mums reikia padaryti, tai – sulėtinti tempą, pasakyti procesui TAIP ir dalyvauti ekstaziniame gimdyme. Tas galioja tiek tikrojo gimdymo metu, tiek gyvenimo kasdienybėje.

Dan Brule: Vienas iš dalykų, kurį tu paminėjai, tai karštis, kurį žmonės jaučia, kuomet sukyla energija. Aš dirbu su tuo savo seminarų metu – mokau žmones atsipalaiduoti, kada jie jaučia įtampą. Gilus džiaugsmas, ekstazė yra labai intensyvūs. Mūsų kūnas ir protas neskiria ar tai yra teigiama ar neigiama emocija, jei tai yra už jų patirties ribų. Jei kažkas yra be galo džiaugsminga arba be galo skausminga – kūnas reaguos vienodai. Aš mokau žmones kvėpavimo pagalba aktyvuoti kūne intenciją ir mokytis atsipalaiduoti joje. Taip palaipsniui plečiama komforto zona.

Binnie: Visuomet stebiuosi kai žmonės bando save apsaugoti nuo jausmų. Tai užkerta kelią ne tik neigiamiems jausmams, bet ir teigiamiems.

Dan Brule: Kvėpavimas suaktyvina jausmus ir jei tu vengi jausmų – sąmoningas kvėpavimas gali būti kaip atspirties taškas. Kartais žmonės rėkia, verkia, keikiasi, bet tai išlaisvina tik trumpam – trumpalaikis efektas išleisti įtampai. Kada mes norime kažko atsikratyti, tai be abejonės grįš. Bet kada mes tiesiog leidžiame sau tai pajausti, galiausiai tai išeis savaime. Tai ilgalaikė laisvė.

Kada tu sakai kvėpuokite, ką turi galvoje? Kokias nuorodas, patarimus tu duodi savo studentams?

Binnie: Mano dėmesio centre yra pirmojo įkvėpimo gydymas. Gimimo metu vaikai patiria didelį šoką, kai jiems reikia pradėti kvėpuoti savarankiškai, nes pirmojo įkvėpimo metu jų kūnai patiria sprogimą ir viskas viduje pasikeičia.

Dan Brule: Iš to kyla baimė patirti pokyčius, baimė atsipalaiduoti, nes prarandame pasitikėjimą visata. Kaip mes galime tai išsigydyti?

Binnie: Kvėpuodami. Kvėpuojame su žmogumi, kuriuo pasitikime, kvėpuojame su intencija. Dažniausiai sakau žmonėms kvėpuoti per burną, atpalaidavus žandikaulį, atvira gerkle, į krūtinę, leidžiant kvėpavimui nukristi į pilvą, nukristi į kūną. Jei mes patiriame skausmą pirmo įkvėpimo metu, mes užsidarome, uždarome širdį. Todėl sakau kvėpuoti į krūtinę, sukurti saugią erdvę, kad galima būtų atsiverti.

Dan Brule: Dažnai žmonės net nežino, jog jie turi kažkokių neišspręstų problemų. Jie taip ilgai su tuo gyveno, kad nustojo tai pastebėti. Kvėpavimo metu tai yra išleidžiama ir ateina suvokimas, jog su skausmu gyventa daug metų, to nesuvokiant.

Binnie: Moterys gimdymo metu turi progą išgyti pačios. Bet dažniausiai jos gimdo tokiu būdu, kokiu ir pačios gimė, nes tokį būdą žino jų kūnas.

Dan Brule: Moterys dažnai gimdo nesąmoningai, nes būna prigirdytos nuskausminamųjų. Dingsta ryšys tarp kūno ir sielos.

Binnie: Taip kaip mes gimėme, nulems mūsų elgseną su pasauliu. Ir jei negalime su kažkuo susitvarkyti savo gyvenime, mes galime transformuoti save kvėpavimo praktikų metu, nes susiliečiame su savo šaltiniu, su tuo kas esame iš tikrųjų. Mano internetiniame puslapyje http://www.soul-birthing.com/ yra siūlomos online programos šiuo klausimu.

Dan Brule: Ką rekomenduotum moterims, kurios ruošiasi gimdyti ar pastoti?

Binnie: Visų pirma būsimieji tėvai turėtų atkreipti dėmesį į savo pačių gimimo patirtį. Būtina išmokti kvėpuoti, išmokti nebėgti nuo savo jausmų ir emocijų. Svarbiausias dalykas, kurį turėtų atsiminti besilaukianti moteris, yra tai, kad ji turi suvokti, jog jos vaikelis yra sąmoningas ir viską jaučia, ji jau nėra viena. Gimdymo metu reikėtų nebijoti skausmo ir jį priimti. Kai skausmo energija suintensyvėja, mes įpratę ją malšinti vaistais. Tačiau reikėtų atsiduoti šiai patirčiai, atsipalaiduoti ir suvokti, jog proceso metu gimsta stebuklas. Jei mama gimdymo metu yra apsvaiginta vaistais ir nieko nejaučia, dingsta ryšys tarp jos ir vaikelio, kuris tuo metu yra be galo svarbus. Jei ryšys išlieka, vaikelis jaučiasi saugus.

Išties žmonės kiekvieną dieną kažką gimdo. Tai mūsų kūrybinio proceso dalis.

Dan Brule: Svarbu visus savo projektus gimdyti sąmoningai. Tačiau dažniausiai mes elgiamės nesąmoningai, todėl labai lengva susitapatinti su aukos vaidmeniu ir imti visus ir viską kaltinti. Mes bijome patikėti, kad sprendimo būdai yra labai paprasti ir visos sunkios gyvenimo situacijos gali pasikeisti akimirksniu.

Binnie: Žmonės turi sąmoningai pasirinkti aplinką, kuri padėtų jiems siekti savų tikslų. Tai galioja kiekvienoje gyvenimo srityje. Reikia sąmoningai rinktis tuos žmones, kurie tave palaikys.

Dan Brule: Grįžtant į ankstyvą vaikystę, ką tėvams reikėtų žinoti?

Binnie: Klausytis, sulėtinti tempą. Vaikai gyvena kitame dažnyje, ritme nei suaugusieji. Reikia mokytis būti su jais, tikrai būti, čia ir dabar.

Dan Brule: Tu turi nuostabių afirmacijų, kurios labai padeda, atsėlinus nerimui.

Binnie: Taip. „Aš apsupta meilės ir palaikymo“ ( I am surrounded by love and support); „Aš nusipelniau patirti visą savo meilę ir atjautą“ (I deserve to experience all of my love and compation).

Dan Brule: Ar turi kokį palinkėjimą mūsų klausytojams?

Binnie: Kai jausite, jog artėja kritinė padėtis, leiskite sau giliai įkvėpti, ir leiskite tam įvykti (nesipriešinkite, priimkite situaciją). Gilus įkvėpimas sugrąžins jus į dabarties momentą, leis sutelkti dėmesį ir tinkamai atsakyti į situaciją.

Vertimas Dovilės Balinskaitės, stilistika Loretos Ribokienės

 

Dan Brule interviu apie kvėpavimą su daktaru – psichologu Deividu O’Hare

Šio straipsnio lietuvišką tekstą (vertimą) ir jo atskiras dalis galima skelbti savo tinklapyje, Facebooke, platinti per kitas sklaidos priemones tik suderinus su manimi.

Įkvėpti gyvenimą

David O’Hare yra daktaras – psichologas, jis yra komandos dalis, kuri kuria efektyvią kvėpavimo kėdę. Jis yra sukūręs nuostabią kvėpavimo metodiką bei išleidęs knygą, kuri vadinasi 365. Mes turėsime puikią progą, pasigilinti į šio žmogaus protą, sąmonę, pamatyti, kaip jis mąsto, sužinoti apie jo metodiką. Galite aplankyti jo internetinį puslapį www.365.com arba nusipirkti elektroninę knygą tokiu pačiu pavadinimu.

Dan Brule: Taigi, Deividai, žmonės nori labiau susipažinti su jūsų metodika. Širdies ritmo kintamumas (Heart rate variability), kas tai yra?

David O’Hare: Tai labai senas dalykas, apie kurį buvo kalbama jau 500 metų pr.Kr. Kinijos medicinos knygoje. Daktarai Kinijoje nustatė, jog sveiki žmonės turi labiau kintantį (nereguliarų) pulsą nei sergantys. Širdies ritmo kintamumas (ŠRK) yra vienas iš būdų įvertinti mūsų adaptaciją prie aplinkos. Noriu detaliau tai paaiškinti. Visų pirma, širdies ritmas nėra reguliarus, jis nuolat kinta. Netgi ramiai sėdint ir neatliekant jokio aktyvaus fizinio veiksmo, tiesiog suvokiant, kas vyksta aplinkui. Širdies ritmas keičiasi, nes mūsų širdis priklauso autonominei nervų sistemai. Tai tokia sistema, kuri verčia mus prisitaikyti prie aplinkos. Reaguodama į aplinką, ši sistema sukuria atitinkamus pokyčius mūsų kūne, prote ir jausmuose. Bėgti arba kovoti reakcija yra kūno, raumenų reakcija, kuri padeda pasirengti atsakui į grėsmę. Mus išpila prakaitas, dreba rankos ir t.t.

Kas yra sveikata? Tai mūsų yra adaptacija prie aplinkos. Sveikata yra balansas. Aš norėčiau palyginti tai su finansine „sveikata“ – vienoje pusėje pajamos, kitoje išlaidos. Jei išlaidos neviršija pajamų – jūs turite balansą. Tačiau jei jūsų pajamos yra mažos, jūs turite mažiau galimybių gyvenime. Jei pajamos didelės, galite daugiau sau leisti. Sveikata, tai išlaidų/pajamų balansas. Kalbant apie žmogaus sveikatą, pajamos yra parasimpatinė nervų sistema, ji atsakinga už mūsų resursus –atsipalaidavimas, ramybė, regeneraciniai procesai. Ši sistema padeda mums atsistatyti, kurti, taupyti energiją. Kitoje pusėje – išlaidos, simpatinė sistema „bėgti arba kovoti“. Ši sistema vyrauja darbe, streso arba kovos metu. Ji eikvoja mūsų energiją. Sveikas žmogus turi balansą tarp abiejų šių sistemų.

Vienas iš būdų patikrinti, ar yra balansas, yra matuoti širdies ritmo dažnį. Reikia pamatuoti abu – tiek resursus, tiek jų išeikvojimą. Biologiniai matmenys atspindi kortizolio – streso hormono lygį kraujyje. Kas yra stresas? Stresas, tai pasiruošimas didelėms išlaidoms ir grėsmei. Tačiau mūsų kūnas nėra pasirengęs šio laikmečio grėsmėms, kurios dažnai susijusios su emocijomis ir protu. Mūsų kūnas yra primityvesnis, jis žino kaip reaguoti tik į fizines grėsmes. Tačiau kortizolio hormonas yra mūsų armija. Kartais geriau turėti didesnę armiją, nei visai jos neturėti. Tik reikia žinoti, kas yra kitoje svarstyklių pusėje. Kokie yra mūsų resursai?

Kaip įvertinti parasimpatinę sistemą (atpalaiduojančią kūną)? Yra naujas būdas – prie ausies

montuojamas aparatėlis, kuris seka jūsų širdies ritmą. Tai programinė įranga, kurios pagalba galime įvertinti parasimpatinę sistemą. Taigi, žinodami abu parametrus, mes galime įvertinti balansą. Žmogus su dideliais resursais ir didelėmis išlaidomis jaučia didesnį komfortą aplinkoje, nei žmogus su mažais resursais. Taigi ŠRK parodo, kokie yra mūsų rezultatai veikiant automatinei sistemai mūsų kūne. Svarbu nustatyti, žinoti savo ribą – balansą. Nėra gerai turėti nei labai mažą, nei labai didelį parasimpatinės sistemos vertinimo rodiklį. Jeigu norite būti sveikas, turi būti balansas.

ŠRK amplitudė nusako mūsų adaptacines galimybes. Pvz. senstant, mes vis mažiau ir mažiau adaptuojamės. Šio proceso metu stresas mažina mūsų ŠRK amplitudę. Problema su šiuolaikine medicina yra ta, kad norint padėti žmogui, kuris serga depresija ar turi daug streso, duodama raminamųjų, miego tablečių – visko, kas dar labiau slopina. Nors turėtų būti priešingai. Mano nuomone, visų pirma reikia atstatyti prarastą balansą. Paprasčiausias būdas tai padaryti – pradėti sportuoti, nes reikia suaktyvinti širdies ritmą.

Dan Brule: Žinau, kad norint pamatuoti elektros srautus galvoje, reikia užsidėti tam tikrą prietaisą ant galvos. Tačiau, norint pamatuoti širdies elektros srautą, atstumas nuo prietaiso gali būti net keliasdešimt metrų.

David O‘Hare: Širdies elektros spinduliavimas yra 500 kartų stipresnis nei smegenų. Širdis turi mažas smegenis viduje, kurios reaguoja į aplinką ir bando prisitaikyti. Visas mūsų kūnas dirba taip, kad išgyventume, liktume gyvi. Vis daugiau atrandama ryšių tarp proto, autonominės nervų sistemos ir kvėpavimo sistemų.

Mūsų prisitaikymą prie aplinkos mes galime pamatuoti širdies ritmu, kvėpavimu, prakaitavimu ir t.t.

Taigi, kuo širdies ritmas chaotiškesnis tuo geriau, nes mūsų aplinka yra chaotiška. Įsivaizduokite, jog važiuojate keliu, kartais reikia važiuoti greičiau, kartais lėčiau. Tačiau visuomet yra geriau turėti geresnę, tvarkingesnę mašiną, nei senutę ar nusidėvėjusią.

Dan Brule: Papasakokite mums apie širdies darną (heart coherence).

David O‘Hare: Net jei jūs sėdite, jūsų širdies ritmas bus įvairus, ir tai yra gerai, nes jūs prisitaikote prie aplinkos kiekvieną akimirką. Širdies darną galima pasiekti medituojant, kontepliacija, malda. Atsiranda balansas tarp simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų. Pasiekti balansą mums padeda KVĖPAVIMAS. Kada mes įkvepiame, stimuliuojame simpatinę n. sistemą, deguonis įeina į kūną. Kada iškvepiame – stimuliuojame parasimpatinę n.sistemą, atsipalaiduojame. Kvėpuojant reguliariu ritmu, atsiranda balansas. Autonominė sistema turi tam tikrą ritmą (frequency), suaugusio žmogaus jis 0,10 – 6 hrz/min.

Rekomenduojami kvėpavimo pratimai – įkvėpti per 5 s ir iškvėpti per 5 s. Turime 10 s ratą, per minutę tokių ratų bus 6. Kad stresas sumažėtų, užtenka taip pakvėpuoti 5 min. Daugelį metų medituojant, susiformuoja ritmas 4,5 k. per minute, truputį žemesnis nei mums reikalinga darna. Kai kvėpuojate būtent 6 k. per minutę, galite maksimaliai subalansuoti abi sistemas. Šis ritmas padidina, praturtina sistemą.

Dan Brule: Esu sujaudintas to, kad gamta iš dalies suteikė mums galimybę valdyti savo kvėpavimą, kad mes sąmoningai galime jį keisti ir tvarkyti savo sveikatą, gyvenimą. Tai nuostabi galimybė!!!!!

David O‘Hare: Taip, tai nuostabu. Jei įkvėpsime per 4 s, o iškvėpsime per 6 s. – bus daugiau stimuliuojama parasimpatinė sistema. Nes aš vis lieku 10 s cikle ir darau 6 k per minute, todėl mano širdies ritmo darna išlieka.

Pagrindinis pratimas yra 3, 6, 5 – 3 kartus per dieną – 6 kvėpavimo ciklai per minutę – 5 minučių trukmės.

Po 10-12 dienų žmonės pastebi skirtumus. Sumažėja stresas, kraujo spaudimas, tai padeda sveikti net sergant diabetu.

Dan Brule: Ilginant įkvėpimą, stimuliuojama simpatinė n. sistema, kada reikia energijos, kai norime save pakrauti energija, pvz. rytais. Jeigu norime atsipalaiduoti – prailginame iškvėpimą, pvz vakare, prieš einant miegoti.

Argi nenuostabu, kad žmogus tokiu paprastu būdu kaip kvėpavimo valdymas gali įtakoti savo sveikatą. Vien keičiant kvėpavimo parametrus galima pasiekti neįtikėtinai puikių rezultatų, kaip – sumažinti kraujo spaudimą, atsikratyti nerimo ir streso.

David O‘Hare: Pratimas – 365 sumažina riziką sirgti diabetu, turėti aukštą kraujo spaudimą. .

Šitą pratimą galima daryti prieš svarbų susitikimą, egzaminus, baimėms sumažinti.

Pvz. vakare padarykite 12 kartų 5×5 kvėpavimo pratimą, įsivaizduokite kažkokią situaciją ir viską, kas blogiausia gali nutikti. Po kelių savaičių tokio praktikavimo šio įvykio, sudėtingos situacijos gąsdinanti emocija išsitrins. Kai mes bijome, vyksta įvairios kūno reakcijos – prakaitavimas, padažnėja kvėpavimas, atsiranda noras pabėgti,…. Emocijos 100 proc. yra arba simpatinės, arba parasimpatinės n.s.pakraipos. Jos negali vienu metu būti ir simpatinės ir parasimpatinės. Kuomet esate centre, esate balanse, kur nėra emocijų. Balansas yra neutrali zona. Tai vadinama desensibilizacija. žmogaus organizmo jautrumo kokiai nors konkrečiai situacijai ar objektui mažinimas.

Ligos atsiranda dėl to, jog mūsų simpatinė sistema yra per daug stimuliuojama, per daug aktyvi. Aišku, joga, meditacija, kontempliacija, vaikščiojimas padės, bet yra dar paprastesnis būdas, tai kvėpuoti 15 min. per dieną. Geriausia daryti ryte, prieš pietus ir vakare po darbo.

Dan Brule: Kaip elgtis su vaikais, kaip padėti jiems nusiraminti?

David O‘Hare: Vaikų širdies dažnis yra kitoks nei suaugusių. Jis greitesnis, ir jų kūnas nuolatos auga, jie yra nuolatiniame kitimo procese. Taip pat vaikai spontaniškai turi labai aukštą širdies ritmą. Jų širdies ritmas – 12-15 k. per minutę. Todėl vaikams mes vedame vizualizacinę meditaciją ir tai paverčiame mažu žaidimu.

Rekomendacija: Įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną. Tai padeda labiau susikoncentruoti. Geriausia tai atlikti vertikalioje pozicijoje – sėdint arba stovint.

Vertimas: Dovilės Balinskaitės, stilistika Loretos Ribokienės

 

Rebefingas ir troškimų materializacija

Troškimų materializacija

 

Rebefingas ir Troškimų materializacija

Kodėl viskas vyksta ne taip, kaip aš noriu? Kodėl man nesiseka, bet sekasi mano draugui? Gal mane kas nužiūrėjo?

Ar dažnai savęs to klausiate?

Atsakysiu taip  – JŪS NETIKITE tuo, kad jūsų noras, troškimas gali išsipildyti. Noro, troškimo atidėliojimas – tai TIKĖJIMO stoka.

NETIKIU (nėra tikėjimo), kad esu VERTAS savo TROŠKIMO. NEPASITIKIU SAVIMI. ŽEMA SAVIVERTĖ.

Kaip gi jį,  tikėjimą, užsiauginti? Kaip užsiauginti savivertę? Kaip pašalinti barjerus?

Galima pradėti dirbti su afirmacijomis, jos puikiai veikia: aš galiu, aš padarysiu, aš sugebėsiu. Tačiau tai daroma dieną, dvi, po to nustojama. Kodėl?

Viskam, net ir stipriam tikėjimui palaikyti, reikalinga ENERGIJA. Tik turint pakankamai energijos galima atlikti vieną veiksmą po kito tikslo link.

Barjerus tikslo link sukuriame galvoje. Iš ten juos ir reikia iškrapštyti…Tai vadinama – DARBU SU PASĄMONE.

Pasąmonė – tai lyg kompiuterinė sistema įdiegta fiziniame kūne. Joje įrašytos tam tikros programos (tėvų, mokytojų, draugų pasisakymai apie mus, apie mus supantį pasaulį, įvykiai, nutikę mums gyvenimo tėkmėje). Sąmoningai žmogus nori pasiekti numatytą tikslą, bet tai nepavyks, jei programoje nėra tinkamų įrašų (žinių, įgūdžių, sėkmingų istorijų, ženklių pasiekimų). Bandoma tikslą pasiekti remiantis sena programa ir tai tampa neįmanoma misija, o energija prarandama.  Praėjus tam tikram laiko tarpui TIKĖJIMAS DINGSTA, noras atidedamas į šoną.

Ir tai nėra teisinga! Gal padaryta per mažai žingsnių tikslo link, gal būt vienu metu siekiama per daug tikslų, gal būt nėra aplinkos palaikymo ir ją reikia keisti, gal noras šiai dienai per daug galingas, reikės ne vienų metų jam pasiekti, todėl reikia kantrybės. Yra daugybė gal…

Viena žinau – visi tikslai gali būti realizuoti, net skrydis į kosmosą, jei labai to norima ir tuo tvirtai TIKIMA.

Rebefingo praktika – tai pasąmonės perprogramavimo sistema. Drįstu teigti- tai stebuklo kūrimo kelias, didžiausios transformacijos galimybė. Tai labai įdomus procesas. Tai galimybė atsipalaiduoti (atsiranda daug laisvos energijos, kuri buvo reikalinga įtampai palaikyti) taip stipriai, kad iškart gali patekti į sapnų karalystę, būnant būdravimo fazėje – tai neįprasta, tai magiška, jautru, gilu, nuostabu. Atpalaidavus kūną, atsijungia ir protas, vietoj galvojimo pradedi JAUSTI.

Tai dar vienas labai svarbus aspektas siekiant tikslo – jutimai. Jei tikslas suteikia sparnus, o jie auga tik degant troškimu – jis tikras ir viskas būtinai pavyks. Jei jaučiate, kad kelias, kuriuo einate – jūsų, neklausykite kitų nuomonių, drąsiai tęskite savo darbus. Ir visai nesvarbu kada ateis pripažinimas. Daug svarbiau tikėti ir viską daryti su meile. Paslaptis yra tai, kad mums ne tiek svarbu rezultatas, kiek svarbu malonumas, patiriamas siekiant rezultato. Ir nenustebkite, kad pasiekus rezultatą, gali aplankyti nusivylimas, nes vėl reikės ieškoti kito tikro tikslo.

Manau, kad labai svarbu suvokti meilės giluminę svarbą. Jei žmogus teigia „aš myliu visa širdimi“, o jo kūnas įsitempęs, jis bando mylėti protu. Tačiau Meilė – tai jausmas! Sėkmės vartai atsiveria tuomet, kai atveriama širdis, kai  leidžiama JAUSTI meilę sau. Neįmanoma mylėti ir tuo pat metu būti sergančiu. Bet kuri liga – nemeilės sau išraiška. Nemylint savęs, neįmanoma mylėti ir kitų. Ligoninės – tai meilės stygių jaučiančių žmonių susibūrimo vieta. Tai nedrįstančių realizuoti savo troškimų žmonių vieta. Tai žmonių, išmokusių patirti malonumą per skausmą vieta.

Tai yra labai žmogiški, mums visiems būdingi aspektai, paliečiantys mus, kai esame energetiškai nusilpę. Tačiau, pradedant į tai gilintis, suvokiant kas su mumis vyksta, galima žingsnis po žingsnio vaduotis iš ligų priklausomybės.

Tik nereikia stengtis visus iškart išgydyti. Jei pasakysite dvidešimt metų sirgusiam žmogui, kad jis yra visiškai sveikas, tai bus tas pats kaip išleisti į laisvę 20 metų kalėjusį žmogų. Sėdint kalėjime jam susiformavo tam tikra kalėjime sėdinčio žmogaus psichologija. Jei jis nebus ruošiamas laisvei, laisvė jį sunaikins. Tas pats vyksta ir su nuolat sergančiu. Jis nemoka ir todėl nenori būti sveiku. Kažką jis gauna ligos pagalba. Liga jį vaduoja! Jei būtų išsiaiškinta kaip kažkokį trūkumą galima gauti kitomis priemonėmis, žmogus pasveiktų.

Visas mūsų gyvenimas, tai psichologiniai aspektai.

Kuo dažniau būsite meilės sau būsenoje, tuo didesnė bus jūsų savivertė, tuo malonesnė bus troškimų realizacija ir jūs niekada neprasilenksite su laime.

Be abejo, atlikus darbą pasąmoniniame lygmenyje, būtina daryti fizinį veiksmą troškimų realizacijos link, pvz. – paskambinti reikiamam asmeniui. Bet tai tikslinga daryti tik po to, kai tvirtai PATIKĖJOTE, kad jūsų troškimas materializuosis! Jūs tai turite PAJAUSTI ŠIRDIMI. Jei nejaučiate, nesivarginkite, geriau pailsėkite, išlaukite tinkamo meto. Dirbkite su pasąmone.

Ir nepradėkite iškart nuo grandiozinių planų realizacijos. Darykite žingsnį po žingsnio ir jums tikrai pasiseks. Ir venkite tų, kurie niekuo netiki.

Rebefingo praktika padeda pamatą sąmoningai kuriamos realybės materializacijai!

Atsipalaidavimo nauda

 

Atsipalaiduok

Atsipalaidavimas yra pagrindinis gyvenimo įgūdis. Pilnas, giluminis atsipalaidavimas yra kvėpavimo meistriškumo kertinis akmuo. Tai yra pagrindinis ir trumpiausias kelias į nušvitimą.

Jei tau prasidėjo astmos priepuolis, jei tu sveiksti po operacijos, jei tu treniruojiesi kaip imtynininkas, jei tu gydai, žaidi biliardo turnyre, vaidini scenoje: atsipalaidavimas yra tai, ką tu turi praktikuoti.

Kuo labiau sugebi atsipalaiduoti, tuo lengviau energijai tekėti tavimi. „Energija“ – turiu omenyje kuriančioji energija, gyvumas, judrumas, gyvybiškumas: ki, či, prana, siela, gyvybinė gyvenimo jėga, gydančioji šviesa, dieviškoji meilė.. Argi tai nėra tai, ką tu norėtum patirti?

Būk atsipalaidavęs 10-20min. per dieną. Maksimaliai pilnai skirk visą šį laiką atsipalaidavimui (tuo metu negali būti net mintinių momentinių priminimų, būtina visa tai paleisti. Ir kvėpuokite visą dieną).

Atsipalaidavimas, tai analogija su ledų tirpimu saulėje. Įsivaizduokite savo kūną tirpstantį ir tampantį minkštu. Mintis turi būti tokia: jūs atsipalaiduojate taip giliai, kad atsiveria erdvė tarp jūsų ląstelių ir į jus pradeda plūsti energija per visus plyšius ir tarpus.

Ar tu gali atsipalaiduoti, viską paleisti ir leisti viskam būti? Ar gali atpalaiduoti visus sąnarius ir raumenis? Ar gali atpalaiduoti savo kūną lyg minkštą plastiliną? Ar gali būti lyg skudurinė lėlytė? Kaip greit gali atsipalaiduoti? Kaip giliai? Kaip pilnai? Ar visiškai?

Tarp kokių situacijų tu gali atsipalaiduoti? Kokiom sąlygom esant gali atsipalaiduoti? Ar gali atsipalaiduoti veiksme? Ar gali atsipalaiduoti judėdamas? Ar gali atsipalaiduoti kai tau skauda? Ar gali atsipalaiduoti kai esi išsigandęs? Ar gali atsipalaiduoti ir tapti Dieviška energija?

Ar žinai kokias įtampas turi ir nuolat nešiojiesi su savimi? Ar tu laikaisi kažkur, kažkaip, kažkodėl, kad išvengtum skausmo ar įžeidimų?

Ar tu stengiesi atsipalaiduoti, o tavo kūnas reaguoja įtampa? Ar tavo atsipalaidavimas trumpalaikis ir trapus, gležnas? Ar tavo atsipalaidavimą lengva sutrikdyti?

Bet kas gali atsipalaiduoti, kai gyvenimo tėkmė rami, kai apmokėtos sąskaitos, kai jautiesi gerai, kai esi saugus namuose, kai banke padėta daug pinigų, kai vaikai sveiki ir laimingi.

Kai išugdai įgūdį atsipalaiduoti tuomet, kai sunku, tai yra pasiekimas!! Būti atsipalaidavusiu, kai visi aplink tave patiria stresą: tai yra pasiekimas!! Likti atsipalaidavusiu, kai ateina išbandymai: tai yra pasiekimas!!

Gyvenimo eigoje pasitaiko daug dienų, kai būname automatiškai įtakojami nesąmoningų disfunkcinių reakcijų ir įpročių. Kaip dažnai tu atsigręži į praėjusias situacijas ir pagalvoji, kaip būtų buvę puiku, jei prieš tai būčiau giliai įkvėpęs ir išgryninčiau savo mintis prieš kažką pasakius ar padarius? Kiek daug dalykų tu padarei ar padarytumei skirtingai, jei prieš jiems nutinkant rastumei ramybės tašką pasakyti sau STOP ir spėtum nors mirksnį pagalvoti?

Jei išsiugdysi įprotį nors keletą min. per dieną „atsijungti“, būsi nustebęs kiek daug energijos išsaugosi ir sukaupsi. Būsi nustebęs kaip stipriai ši praktika padės tais atvejais, kai aplinkybės skatins supykti ir dėl to išsitraukti cigaretę.

Kvėpavimo praktikų pagalba galima: pailsėti nuo savo minčių, atsisakyti senų įpročių, skausmo ar ligų. Išugdžius įprotį reguliariai „atsijungti“, atsiranda šalutinis poveikis – išauga galimybė būti sąmoningu ir išlaikyti šviesias mintis visais gyvenimo atvejais, tiek lengvais, tiek sudėtingais.

Atsipalaidavimas arba „atsijungimas“ yra raktas į sveikatą ir laimę. Praktikuokite tai. Tapkite Meistru!

Vertimas: Loretos Ribokienės

Ar tu gyveni savo svajonių gyvenimą?

 

Ar gyveni savo svajonių gyvenimą

Mes visi turime nepaprastų dvasinių sugebėjimų. Ir mes esame linkę sieti šias aukštesnes jėgas su kitais, arba mums jos asocijuojasi su dievais, guru ar šventaisiais. Kvėpavimo technikos pagalba mes patys galime pajusti šią dvasią savyje. Sąmoningai susijungdami su šia dvasia mes patys tampame svarbiu įrankiu mūsų dvasinėje raidoje. Dabar ir ateityje mes turime būti harmonijoje, rezonanse su dvasia, kuri yra daugiau nei mūsų pačių buvimas šioje Žemėje. Mes esame situacijoje, kai turime kelti sau klausimus dėl seno (ar naujų laikų) mokymo, kuris vilioja mus galvoti, jog ši gydanti ir kurianti jėga susijusi su kažkuo, kas visiškai nesusiję su mumis. Mes visi turime svajones. Būdami vaikais mes turėjome didžiulių svajonių. Ir atrodo, jog didžiajai daliai žmonių ar bent jau gana didelei daliai mūsų, galbūt, ir tau pačiam/iai, šios svajonės augant blėso, kai kurios buvo prarastos, užmirštos. Mes buvome mokomi pasitenkiti tuo, ką turime. Mes neturėjome kitos išeities, kaip tik prisiderinti. Kai kuriems iš mūsų netgi buvo tiesiogiai sakoma: “baik svajoti ir sugįžk į realybę!”. Kaip ir visi geri vaikai mes labai stengėmės padaryti taip, kaip mums buvo sakoma… Mes paklusome šiems nurodymams. O iš tiesų mes buvome sukurti būti kažkuo daugiau, nei mums buvo leidžiama manyti. Kiekvienas iš mūsų esame unikalus stebuklas. Mums buvo lemta gyventi nuostabų gyvenimą. Kiekvienas turime nuostabų tikslą, dėl kurio buvome sukurti. Mes gimėme tam, kad sudrebinti ir pakeisti pasaulį! Mes turime šventą misiją: atlikti savo vaidmenį gydant šią planetą.

Štai kodėl mes čia esame: turime pradėti nuo savęs, tuomet judėti toliau ir peržengti savo asmeninius barjerus, atrasti, ištirti ir išvystyti mūsų pačių tikrąją vidinę jėgą. Pradėkime jau dabar. Aš pats visuomet aktyviai ir sąmoningai esu savo svajonių siekimo procese. Galiu patikinti, jog gera sveikata ir gerbūvis, švarus protas ir didžiulis dažiaugsmas yra natūralūs gyvenimo remiantis savo svojonėmis šalutiniai produktai. Ar tu gyveni savo svajonių gyvenimą? Jei ne, kas tau trukdo? Ar tai kažkas fizinio, emocinio, psichologiško, energetinio ar socialaus? Galbūt, tai kažkas, kas nėra sąmoninga. Ar tu pasirengęs tai paleisti ir būti laisvas pats? Ar tu pasiruošęs pasitikėti savo dieviškąja prigimtimi? Ar tu pasiruošęs pasiduoti meilei ir būti tikruoju savimi? Dabar gerai ir stipriai įkvėpk. Kai iškvėpsi, visiškai atsipalaiduok… Pasijusk, tarsi pradėtum tirpti ir susiliek su plačia tylos ir ramybės erdve. Tavo šaltinis, tavo esencija, tavo likimas – laukia tavęs gale iškvėpimo. Šiame ramybės taške, šiame pradiniame taške, slypi begalinės energijos vandenynas. Ši universali energija gali būti panaudota nuvyti į šalį stresą, įtampas, nuovargį, dvejones, ligas ir visus asmeninius barjerus, kuriuos įgijai dar būdamas vaikas. Ši erdvė yra namai ir tarsi didžiulis sandėlis meilei, taikai ir džiaugsmui. Dabar gerai ir stipriai įkvėpk. Kai iškvėpsi, visiškai atsipalaiduok… Pasijusk, tarsi pradėtum tirpti ir susiliek su plačia tylos ir ramybės erdve. Tavo šaltinis, tavo esencija, tavo likimas – laukia tavęs gale iškvėpimo.

Šiame ramybės taške, šiame pradiniame taške, slypi begalinės energijos vandenynas. Ši universali energija gali būti panaudota nuvyti į šalį stresą, įtampas, nuovargį, dvejones, ligas ir visus asmeninius barjerus, kuriuos įgijai dar būdamas vaikas. Ši erdvė yra namai ir tarsi didžiulis sandėlis meilei, taikai ir džiaugsmui. Įgydami daugiau praktikos mes galime bet kuriuo metu gyventi šioje erdvėje. Ir kai mes gyvename iš šios erdvės, mūsų gyvenimo patirtis ir suvokimas radikaliai pasikeičia lyginant su didžiąja dalimi žmonių. Kai mes esame šioje būsenoje, pasikeičia netgi mūsų kvėpavimas. Mūsų smegenys apdoroja informacija kitaip. Mūsų fiziologija pakinta. Prisijungimas prie šios erdvės atveria mus įspūdingiems neišsenkantiems ištekliams. Aukštesniosios sąmonės būsenos tampa kažkuo įprasta. Mes atrandame, kad mūsų kūno ir minčių sistema yra sukurta būti kanalu ir kartu konteineriui šiai energijai, šiai dvasiai. Mūsų sistema buvo kuo puikiausiai sukurta gyventi vienyje su tuo, tuo kuo kai kurie dar vadina „kosmine sąmone“. Iš tiesų, kiekvienas iš mūsų esame jogas, šventasis, šamanas ar netgi buda jei pažvelgsime į pačią mūsų esybę. Turėdami tai omeny kiekvienas galime išmokti kvėpuoti tokiu būdu, kuris panaikina stresą, įtampas ir negalavimus. Mes galime išmokti kvėpuoti būdu, kuris atveria mus subtilioms energijoms ir kartu aktyvuoja stiprų sąmoningumo sustiprėjimą. Pasaulis yra ties nuostabios naujos eros riba. Kiekvienas iš mūsų yra raginamas prisidėti prie mūsų pačių evoliucijos. Ar tu pasiruoš(ęs/usi) tam? Kai mes atliekame kvėpavimo praktiką ir mokome jos, tai padeda mums susijungti su mūsų šaltiniu, mūsų centru ir mūsų tikslu daug stipriau ir aiškiau. Dvasinio kvėpavimo seminarai ir apmokymai padeda mums atrasti ir pakeisti kai kuriuos iš mūsų pagrindinių įsitikinimų – tuos, kurie apriboja mūsų patyrimus ir suteikia negatyvių rezultatų gyvenime. Mes susitelkiame ties praktiniais įgūdžiais ir galingais įrankiais, kurie maitina sąmonę/protą, kūną ir sielą. Besimokydami įsigilinti į save ir kitus, mes atrandame įstabius sugebėjimus esančius mumyse. Tuo pačiu mes pažadiname save ramybei, kuri yra suvokimo ribų.

Šiuo gyvenimo momentu esu laimingiausioje situacijoje: aš paprasčiausiai nebeturiu prabangos kaip leisti sau dvejoti. Aš esu visiškai užtikrintas apie tai, kas mes esame, iš kur mes atsiradome ir kodėl mes čia esame. Mano mokinių, mokytojų, draugų ir gyvenimo partnerių dėka aš nuolatos atrandu ir tobulinu naują „gyvenimą keičiantį“ kvėpavimą ir kvėpavimo pratimus bei technikas. Jei tu pasiruoš(ęs/usi) atrasti daugiau laisvės ir autentiškos savijautos… Jei tu pasiruošęs sukurti nenutrūkstamą sąsają su savo dvasia, patirti daugiau vidinės energijos, meilės sau, ir įžengti į šventus santykius, tuomet kviečiu tave aplankyti mus naujajame mokymų centre Mechike. Mes esame meilė. Mes atsiradome iš meilės. Me esame čia tam, kad mylėti. Ir mes grįšime mylėti. Meilė apjungia mus visus tarpusavy, taip pat apjungia mus ir su Dievu. Meilė teka mumyse kiekvieną akimirką, lygiai taip pat, kaip kraujas. Kartą tai pajutus (o tai aplanko kiekvieną iš mūsų dvasinio kvėpavimo sesijos metu), niekad to nebepamirši, kelio atgal nebėra. Susipažinimas su šia meilės dvasia skatina ir įgalina mus gyventi savo svajonių gyvenimą. Tai daug daugiau nei filosofija. Tu iš tiesų gali realiai patirti šią meilę, šią dvasią. Tiesiog tereikia įgauti įprotį įkvėpti prieš pradedant šnekėti ar darant ką nors. Įkvėpk, kai matai kažką gražaus, įkvėpk, kai matai kažką, kas tave naramina. Įkvėpk, kai kas nors įžeidžia tave, įkvėpk, kai kas nors pagiria tave ar dėkoja tau. Įkvėpk, kai kažkas ar kas nors sušildo tavo širdį ar išgąsdina tave. Dabar giliai įkvėpk ir susitelk ties meile – ne romantiška meile, bet sąmoninga, aktyvia, viską apimančia, besąlygiška meile. Įkvėpk ir prisimink, kada paskutinį kartą kažkas parodė tau meilės išraišką. Tai neprivalo būti kažkas didelio… paprasčiausias prisilietimas, gražus žodis, gestas, dovana ar šypsena. Galbūt, tai nepažįstamasis atidaręs jums duris ar duodantis jums nuorodas pasiklydus. Visa tai yra meilės išraiškos!

Klausimas: ar jūs suvokėte jas kaip meilės išraiškas tose situacijose? Permąstyk tai dabar. Peržvelk savo gyvenimą (taip, tarsi perverstum nuotraukų albumą) ir prisimink minėtus momentus. Tuo pačiu metu įkvėpk ir pajusk meilę, kuri buvo išreikšta tose iš pažiūros paprastose situacijose. Pajusk, kaip stipriai mylimas tu esi šiuo metu. Kiekvienas įkvėpimas yra galimybė pajusti meilę ir būti mylimam! Nėra jokio reikalo skubėti ar daryti tai per prievartą. Kiekvienas įkvėpimas yra galimybė nurimti. Kartas nuo karto paprasčiausiai stenkis stabtelti ir mėgaukis paprasčiausiais dalykais: medžiais, paukščiais, dangumi ir žmonėmis, kuriuos sutinki. Kaip kartą pasakė Osho/Rajneesh: „Kiekviena upė visuomet pasiekia vandenyną. Tu negali būti išimtis. Egzistencija nepriima jokių išimčių. Tu taip pat pasieksi vandenyną.“ Seminaruose ir apmokymuose mes susitelkiame ties “Transformacijos formule”, “Penkiais kvėpavimo technikos principais”, “The Three Convergences in Breathwork”, “Zen ir kvėpavimo menas”,”Rebefingo technika”, “Prana, kriya, ir Kundalini Yoga”, “Šamaniškasis kvėpavimas”, “Taoist praktika”, “Kinietiškais gydomojo kvėpavimo pratimais” ir daugeliu kitų. Kiekvienas iš šių kvėpavimo metodų, stilių ir požiūrių gali nuvesti jus į minėtąjį vandenyną. Ateik ir pats išbandyk, kokius patyrimus suteikia kvėpavimo praktikos!

Keletas pastabų apie labai galingą kvėpavimo pratimą: Mikhail Ryabko yra žmogus, tapęs legenda kovos menų ir karininkų pasaulyje. Neseniai turėjau galimybę susitikti su šiuo meistru Maskvoje ir susipažinti su jo neeiliniais sugebėjimais. Sugebėjimus, kurie griauna nusistovėjusį suvokimą, kas yra įmanoma žmogui. Jis teigia, jog šie sugebėjimai yra tik sąmoningumo, atsipalaidavimo ir kvėpavimo dėka! Viena iš kvėpavimo technikų, kurių jis moko, jis pats vadina „prasiveržiančiu kvėpavimu“. Šio kvėpavimo metu įkvėpiama per nosį ir iškvėpiama per burną. Tai daroma labai intensyviai ir nenutrūkstamai. Viso to idėja yra atsikratyti susidariuso skausmo ir/ar nuovargio mažais gabaliukais – vis išmetant po gabalėlį kiekvieno iškvėpimo metu. Įkvėpimą mes panaudojame “pagauti” skausmą ar nuovargį raumenyse ir paleidžiame tai iškvėpimo momentu.Ši praktika reikalauja, jog mes būtume ties fiziologinių galimybių riba. Ryabko moko, jog tai vienintelė būsena, kai mes galime atrasti tikrąsias gydomąsias ir regeneruojančias kvėpavimo galimybes. Aš išbandžiau šį metodą ir dėka jo terapeuto (kuris man padarė patį intensyviausią giluminį masažą mano gyvenime) galėjau pripažinti dideles šios praktikos galimybes bei potencialą.

Aš supažindinsiu su šia technika kai kuriuos iš savo pažengusiųjų mokinių bei kiekvieną, kuris mano, kad yra pakankamai tam pasirengęs. Kiek vėliau pilnai aprašysiu minėtą Ryabko kvėpavimo techniką. Iki tol, jūs galite eksperimentuoti su šiuo kvėpavimo būdu patys. Pasirink kokį tik nori fizinį pratimą: atsispaudimus, pritūpimus, atsilenkimus ir pan. Darykite šį pratimą tol, kol jau nebegalėsite padaryti daugiau. Būkite ties savo fiziologinių galimybių riba. Tuo momentu sulaikykite savo kvėpavimą tiek, kiek galite. Tuomet visiškai atsipalaiduokite ir pradėkite intensyvų ir gaivinantį prasiveržiantį kvėpavimą. Staiga pajusite, kad atsirado jėgų ir jūs galite atlikti daug daugiau fizinio krūvio, nei manėte. Ir kartu su nedidelėmis pastangomis, kas gali jus nustebinti ir, žinoma, įtikinti šio metodo veiksmingumu. Ne kiekvienas iš mūsų gyvenime susiduriame su situacijomis, kai iškyla gyvenimo ar mirties klausimas. Tuo tarpu Ryabko ir jo mokomi žmonės susiduria su tuo. Taigi, jei šis metodas sugeba pagelbėti netgi tokiomis ekstremaliomis situacijomis, jis tikrai gali stipriai pasitarnauti įveikiant kasdienį stresą mūsų gyvenimuose. Negana to, didžioji dalis to, kas padeda mums išgyventi, gali taip pat padėti ir klestėti. Dan Brule

Vertimas: Loretos Ribokienės

Nuotraukų autorius: Viktor Luzinov