|
Kas buvo pirmiau - višta ar kiaušinis?
Kas yra svarbiau - kūnas ar kvėpavimas?
Kas yra kūnas be kvėpavimo?
|
|
Dažnas reiškinys kai žmogus prašo papasakoti apie kvėpavimą, jo naudą, dvasinius dalykus tik tam, kad galėtų pasakyti- aš visu tuo netikiu.
Ir netikėk. Bet domėkis, nuo to blogiau tikrai nebus.
Tikėjimas - tai pati didžiausia dovana sau. Jo negalima nei įpiršti, nei dirbtinai sukurti. Jei tas, kas jo neturi, galėtų prajausti skirtumą tarp savo būsenos ir to žmogaus, kuris gyvena su tikėjimu, jo viduje kažkas apsiverstų. Deja, didžiajai mūsų daugumai kažkodėl reikia patirti kančią ir skausmą, kad pajaustų juos lydinčią jėgą.
Bulgakovo knygoje „Meistras ir Margarita“rašoma:
Pilietis klausia dviejų sovietinės santvarkos žmonių:
-Jūs netikite Aukštesniąja jėga ir tuo didžiuojatės?
-Taip, netikime, mes patys planuojame savo gyvenimus.
-Bet jei jūs suplanuojate ryte važiuoti į kitą miestą, o iš vakaro nusilaužiate koją, kaip tai galite paaiškinti? Jūs gi neplanavote nusilaužti kojos, o gal planavote?
|
Rytas. Du vyrai važiuoja į darbą. Vienas iš vakaro apmąsto ką veiks sekančią dieną, ryte keliasi anksti, ramiai papusryčiauja su žmona, vaikais, po to sėda į mašiną, važiuoja į darbą, ramiai stovi kamštyje, paklauso geros muzikos ir į darbą atvažiuoja iki darbo pradžios likus 5min.
Antras vyras iš vakaro šventė draugo gimtadienį. Ryte pramigo, papusryčiaut nespėjo, tik važiuojant į darbą pastebėjo, kad tuoj baigsis degalai, į darbą jis pavėlavo, tik atėjęs sutiko viršininką, iš jo gavo pastabą ir t.t.
Galima manyti, kad planavimas yra dėmesio neverta smulkmena. Bet ta smulkmena įtakoja visos dienos ritmą. Dienos ritmas kuria dienos kokybę. Dėl to vieni vakare būna kupini jėgų, kiti - išsekę, pavargę, pikti ir jei taip nutinka, eina ieškoti kažko, kas galėtų pagerinti nuotaiką. Kai kuriems nuotaiką pakelia alkoholio vartojimas, bet tada sekanti diena prasideda taip pat kaip prieš tai aprašytoji. Žmogus kaip voverė sukasi užburtame rate.
Galima teigti, kad aš taip pripratęs ir nieko čia nepakeisi. Nepakeisi, kol nepavargsi taip gyventi. Jei nori būti laimingas,privalai atrasti tas savybes, su kuriomis reikia išsiskirti. Tai nėra lengva. Bet kvėpavimas kaip instrumentas tam ir duotas žmogui, kad keitimosi procesas nebūtų skausmingas, kad nereiktų savęs prievartauti, kad pokyčiai vyktų ramiai ir harmoningai. Galima išmokti kontroliuoti kvėpavimą, o tai reiškia, kad galima išmokti valdyti mintis, jausmus, veiksmus.
|
Kai mes turime daug idėjų, minčių, bet nieko nedarome ir randame daugybę priežasčių to nedaryti, paprasčiausia to priežastis – baimė.
Kai mes labai aiškiai suvokiame, kad turime daryti pakeitimus, pvz. skirtis su artimu žmogum, išleisti vaikus savarankiam gyvenimui, keisti darbą, atsisakyti žalingų įpročių ir delsiame tai padaryti, už to taip pat slypi baimė. Galime pažvelgti dar giliau ir rasime, kad už baimės slypi kažkieno įteigti stereotipai: mūsų šeimoje niekas nesiskyrė, kas dažnai keičia darbus, tas yra neatsakingas žmogus ir t.t.
Dažnas nesuvokia kokie stereotipai jį varžo. Sąmoningo kvėpavimo metu tai galima iškelti į paviršių, prakvėpuoti, paleisti ir išlaisvėti.
.
|
|
|
